III klasė (A kursas).-> C++
--------------------------------------------------
C++. Pirmieji žingsniai.
Pirmas darbas:
Susipažinti su kompiliatoriais.
Kalbos kultūra, struktūra, sintaksė.
Pirmoje pamokoje susipažinsime su nemokamais kompiliatoriais – DEV-CPP, CodeBlock bei Visual Stidio. Sukursime pirmąją programą, kuri išvestų į ekraną paprastą tekstinį pranešimą. Susipažinsime su programų rašymo ypatumais ir sunkumais. Kalbėsime apie šiuolaikiškų programų bei kompiliatorių įvairovę. Aptarsime gerąsias bei blogąsias kompiliatorių aspektus. Susipažinsime su regiono nustatymo problemomis bei aptarsime, kaip tas problemas paprasčiau išspręsti.
Visas aukščiau minėtas programas (kompiliatorius) laisvai galima rasti internete, GOOGLE paieškos sistemoje.
Pirmąją nuorodą rasite TAMO dienine skyriuje "namų darbai"...
Spalvos; skaičiavimai.
Ketvirtas darbas:
Susipažinsime su spalvų naudojimo funkcijomis. Atliksime paprastus skaičiavimus.
Susipažinsime su kintamaisiais (int), bandysime vesti kaip sveikuosius skaičius, taip skaičius su liekanomis bei trupmenas. Panaudosime platesnį kompiliatoriaus bibliotekos pasirinkimą. Suprasime, kaip kompiliatorius koduoja spalvas.
Riešutai.
Šeštas darbas:
Parašysime programą apie riešutus. Panaudosime praeitos pamokos medžiagą bei žinias.
Turime dvi lėkštes. Pirmoje yra riešutai, o antra tuščia. Riešutus perkeliame iš pirmos lėkštės i antrąją pagal
taisykles:
a) jei riešutų skaičius pirmoje lėkštėje lyginis, perkeliame pusę jų;
b) jei riešutų skaičius pirmoje lėkštėje nelyginis, perkeliame vieną;
c) pirmąjį ir antrąjį veiksmą kartojame tol, kol visi riešutai neatsidurs antroje lėkštėje.
Nustatykite, kiek reikia perkėlimų, kad riešutai atsidurtų antroje lėkštėje, jei iš pradžių buvo n riešutų.
Faktorialas.
Aštuntas darbas:
Sukursime programą faktorialui apskaičiuoti (n!).
n! = 1 · 2 · 3 · … · n
Kas yra faktorialas, galima sužinoti iš matematikos kurso. Na, jei to dar nežinote, tai ieškosime internete...
Stačiakampio plotas.
Dešimtas darbas:
Parašysime stačiakampio ploto skaičiavimo programą.
Sukursime programa stačiakampio plotui apskaičiuoti. Susipažinsime su naujomis komandomis scanf ir printf. Sužinosime, kaip atsakymuose išvesti reikiamą rezultatą.
Trumpiausio žodžio paieška.
Dvyliktas darbas:
Parašysime programą, kuri nustatys trumpiausią žodį.
Sukursime programą trumpiausio žodžio paieškai.
Testų kūrimas.
Keturioliktas darbas:
Parašysime paprastą testo programą.
Parašysime programą, kuri leis sukurti paprastą testavimo sistemą.
Skaičių palyginimas.
Šešioliktas darbas:
Parašysime programą, kuri palygins 2 skaičius
(<, = arba >).
Vėl panaudosime sąlyginį operatorių if ... else. Programą parašysime 2-s variantais.
Trikampio ploto skaičiavimas.
Aštuoniolinktas darbas:
Parašysime programą trikampio plotui apskaičiuoti.
Ir vėl šiek-tiek matematikos ir trigonometrijos. Prisiminsime, kaip skaičiuoti geometrinių objektų plotą.
Fibonačio skaičius.
20-s darbas:
Parašysime programą, kuri leis apskaičiuoti Fibonačio skaičių (Fibonačio seką).
Fibonači (Fibonacci) italų matematikas, Pizoje 1202 metais publikavęs kūrinį “Liber Abaci”. Šis kūrinys pakeitė Europą - jo dėka europiečiai vietoje romėniškų skaičių ėmė naudotis arabiškais skaitmenimis. Šis matematikas pagarsėjo dėl to, kad plėtojo skaičių seką, kuri vėliau imta vadinti Fibonačio seka arba Fibonačio skaičiais.
Pirmas sekos skaičius yra 0, antrasis 1. Seka vystosi taip, kad sekantis gautas skaičius sudedamas su prieš tai esančiu skaičiumi:
0, 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, 233, 377, 610, 987, 1597, 2584, 4181 ir tt.
Pvz.: 0+1=1; 1+1=2; 2+1=3; 2+3=5; 3+5=8; 5+8=13 ir t.t.
Leonardo Fibonači atrado, kad Fibonačio seką ir jos santykį galima rasti visur, net ir gamtos pasaulyje. Ši seka galioja beveik kaip universali taisyklė.
Kitas terminas, kuris dažnai sutinkamas su Fibonači skaičiais yra „auksinis pjūvis“. Paėmus du iš eilės einančius skaičius iš Fibonači sekos ir padalinus vieną iš kito, įsitikinsime, kad skaičių santykis artėja prie 0.6180345 konstantos ir yra vadinama „auksiniu pjūviu“. Iš sekos paėmus tris skaičius, išmetus vidurinįjį ir mažesnįjį skaičių padalinus iš didesniojo, santykis artėja prie kitos konstantos: 0.38196.
Šie du skaičiai (0,382 ir 0,618) plačiai naudojami technikinėje analizėje, spėjant rinkos judesius. Bendru atveju, pasipriešinimo lygis ties 0,382 žymi krypties tęstinumą, tuo tarpu 0.618 paprastai rodo krypties pasikeitimą.
Paprastas skaičiuotuvas.
Antras darbas:
Susipažinsime su naujomis komandomis. Sukursime paprastą skaičiuotuvą, kuris leistų apskaičiuoti dviejų skaičių sumą
Tiesiog surinksime duotąjį programos kodą. Aptarsime visus niuansus.
Šakos. Sąlygos.
Trečias darbas:
Susipažinsime su sąlyginiais sakiniais ir šakojimais. Išnagrinėsime sąlygų įvairovę, naudojant skirtingus sąlyginius operatorius.
Susipažinsime su sąlyginiais sakiniais ir šakojimais. Išnagrinėsime sąlygų įvairovę, naudojant skirtingus sąlyginius operatorius.
Ciklai.
Penktas darbas:
Susipažinsime su ciklais FOR ir WHILE.
Parašysime programą, kuri skaičiuos skaičių sumą nuo 1 iki 1000. Skaičiavimą atliksime 2-s būdais: naudodamiesi ciklą FOR bei ciklo operatorių WHILE. Išnagrinėsime ciklų įpatumus.
Reikalingos smulkmenos.
Septintas darbas:
Susipažinsime su ekrano užlaikymo komandomis getch() bei system("pause").
Pasitaiko, kad dirbame skirtingais kompiliatoriais, kurie turi panašų kompiliavimo principą bei funkcijas. Bet kiekvienas iš jų turi savo išvesties realizavimo principus. Dažnai pasitaiko, kai sukompiliuojame programą, o išvesto rezultato nematome, nes iškviestas konsolės langas momentaliai užsidaro, mums neparodant jokio rezultato (pvz.: Visual Studio 2008). Tokiais atvejais reikia tiesiog neįsigąsti, ir „prirašyti“ vieną-kitą papildomą eilutę:
Celsijus vs Farenheitas.
Devintas darbas:
Parašysime programą, kuri vers laipsnius iš
C į F.
Dažnai būna, kai reikia versti skirtingus matavimo vienetus iš vienos sistemos į kitą. Ne visada galima prisiminti sudėtingus vertimus. Vienas iš tokių – galimybė paversti laipsnius iš vienos sistemos į kitą. Žinodami vertimo principą ir formulę, nesunkiai parašysime programėlę, kuri mums pravers.
Plyta vs Siena.
Vienuoliktas darbas:
Parašysime programą, kuri nuspręs, ar nurodyto dydžio plyta tilps į sienoje esantį tarpą.
Viena iš standartinių užduočių, kai reikia palyginti matmenys. Programoje panaudosime naujus operatorius.
Pilnas kalkuliatoriuis.
Trylinkas darbas:
Parašysime pilno kalkuliatoriaus programą.
Panaudosime sumos, atimties, dalybos ir daugybos funkcijas.
Matematinės funkcijos ir sąlygos.
Penkioliktas darbas:
Parašysime programą, kuri skaičiuos paprastą matematinę sąlyginę funkciją.
Išmoksime naudotis sąlyginėmis funkcijomis. Panaudosime sąlygų apjungimo operatorių &&.
Palūkanų ir pelno skaičiavimas.
Septynioliktas darbas:
Parašysime programą indelio palūkanom ir pelnui skaičiuoti.
Išmoksime skaičiuoti procentinius santykius.
Ir vėl spalvos.
Devynioliktas darbas:
Parašysime programą, kuri ekrane išves vaivorykštės spalvų gamą.
Tam pritaikysime lietuvišką eilėraštuką apie spalvas. Susipažinsime su naujais operatoriais.
Kelionės išlaidos.
21-s darbas:
Parašysime programą, kuri skaičiuos kelionės išlaidas.
Tai gan paprasta programa, kuri padės apskaičiuoti kelionės išlaidas.
Elektros varža.
22-s darbas:
Parašysime programą, kuri leis apskaičiuoti elektrinės grandies varžą.
Žinomi 2 laidininkų pajungimo būdai: lygiagrečiai ir nuosekliai. Priklausomai nuo to, skirtingai apskaičiuojama grandies varža. Žinome ir Omo dėsnį:
Jei laidininkai pajunti lygiagrečiai: R=r1*r2/(r1+r2);
Jei laidininkai pajungti nuosekliai: R=r1+r2
Kvadratinė lygtis.
23-s darbas:
Parašysime programą, kuri ras kvadratinės lygties sprendinius.
Paprasrtoji skaičiavimo programa, leidžianti rasti kvadratinės lygties sprendinius.